Žmogaus teisių pažeidimai ir smurtas akušerijoje

Įspėjimas

Noriu įspėti visas nėščiąsias, ypač pirmakartes, dėl šio įrašo turinio. Taip pat noriu įspėti moteris, kurios yra patyrusios traumuojantį gimdymą ir stengiasi išmokti jį priimti arba pamiršti. Šiame įraše bus gausu medžiagos, galinčios išgąsdinti besilaukiančias  ir/arba sukelti skaudžius prisiminimus jau gimdžiusioms. Tekste bus daug nuorodų į ekstremaliai pavaizduotas procedūras, aprašomi įvykiai nebus malonūs skaityti. Atsargiai atidarinėkite nuorodas. Jei pajusite, kad čia pateiktos informacijos skaitymas jums sukelia skausmingus prisiminimus arba nerimą dėl būsimo gimdymo – sustokite. Mano tikslas nėra gąsdinti ar priminti žeidžiančius įvykius. Tačiau egzistuoja problemos, apie kurias privalu kalbėti – idant ateityje jų būtų mažiau, nei yra dabar.
Traumuojantį gimdymą patyrusios moterys dažnai iš aplinkinių girdi tokius paguodos žodžius: „Svarbiausia, kad kūdikiui viskas gerai.“ O dėl tuštumos ar skausmo jų viduje kaltinami hormonų svyravimai ir pogimdyvinė depresija. Be abejonės, kūdikis yra svarbus. Ir nors dažnai mamai jos vaiko gerovė yra svarbiau nei jos pačios, – gimdymo metu, manau, tiek gimdyvė, tiek būsimas naujagimis yra vienodai svarbūs.
Noriu pabrėžti, jog šiame įraše kalbėsiu ne apie kūdikį, ir ne apie tuos atvejus, kai skubios medicininės procedūros yra atliekamos gelbėjant gimdyvės arba naujagimio gyvybę. Gimdymo smurto temą nagrinėjantys specialistai pastebi, kad visi žemiau paminėti veiksmai, kai jie atliekami gelbėjant gyvybes, gimdžiusių moterų dažniausiai nebūna interpretuojami kaip nepagarbūs ar žeidžiantys. Deja, būna atvejų, kai moters orumą bei jos teisę į savo kūną pažeidžiantys veiksmai yra atliekami be medicininės būtinybės. Tai ir bus šio straipsnio tema. Todėl apie kūdikį nekalbėsiu. Kalbėsiu apie mamą, apie moterį, kuri gimdo ir yra pažeidžiama. Ir apie tai, kokie pažeidimai vyksta akušerijoje.
Kadangi tokių reiškinių terminologija Lietuvoje nėra apibrėžta, naudosiu Barbaros E. Herreros (LM, CPM) pasiūlytus terminus. Ši JAV dirbanti licencijuota ir sertifikuota profesionali akušerė yra parašiusi išsamų straipsnį apie gimdymo pažeidimus. Toliau pateikiu ištraukas iš šio straipsnio, aiškiai ir suprantamai paaiškinančias autorės siūlomą gimdymo pažeidimų klasifikavimą.

Piktnaudžiavimas gimdymu, šiurkštus elgesys su gimdančiąja (Birth Abuse)

Šis terminas apima visus piktnaudžiavimo aspektus, kuriuos moteris gali patirti nėštumo, gimdymo ir pogimdyviniu laikotarpiu. Toliau pagal pažeidimų sunkumą jie skirtomi taip:

Gimdymo pažeidimai (Birth Violation)

Gimdymui mes ruošiamės kupinos vilties ir lūkesčių. Mes viliamės, kad galėsime saugiai ir ramiai pagimdyti ir pačios pasirūpinti savo kūdikiu. Be to, tikimės, kad su mumis bus elgiamasi pagarbiai, ir mes kaip žmonės turėsime galimybę išsaugoti savo orumą. Kai tai neįvyksta, mūsų pasitikėjimas yra pažeidžiamas. Tokie pažeidimai apima, bet neapsiriboja šiais atvejais:
  • gimdymo plano ignoravimas;
  • reikalavimo liautis darius kažką, kas gimdyvei nepriimtina, ignoravimas;
  • užklausų ir prašymų ignoravimas;
  • bet koks lietimasis negavus tam leidimo;
taip pat ir visi toliau pateikiami apibrėžimai.

Nežmoniškas elgesys su gimdyve, gimdymo nužmoginimas (Dehumanization)

Daug yra rašyta apie gimdančių moterų nužmoginimą ir mechanizavimą. Apie tai parašytos knygos ir atlikti tyrimai. Tačiau svarbu peržiūrėti „normalius“ įvykius, kuriuos šiurkštaus elgesio su gimdančiąja kontekste galima priskirti nežmoniškiems. Svarbu pastebėti, kad moterys į šiuos įvykius reaguoja skirtingai, priklausomai nuo praeityje patirtų fizinių ir emocinių išgyvenimų. Iš asmeninės pusės gimdanti moteris gali patirti dehumanizaciją ir kaip gimdymo smurtą.
  • Reikalavimas, kad moteris dėvėtų ligoninės gimdymo marškinius, kai ji išreiškia norą dėvėti savo drabužius;
  • reikalavimas, kad moteris dėvėtų gimdymo marškinius atvira nugara, neduodant jai nieko papildomai prisidengti, kai moteris to nenori daryti iš drovumo;
  • ėjimas į gimdyvės palatą nesibeldžiant;
  • ėjimas į gimdyvės palatą neprisistačius;
  • papildomi stebėtojai gimdyvei nesutinkant;
  • nepažįstamų/neprisistačiusių asmenų lietimasis prie gimdyvės;
  • nepažįstamų/neprisistačiusių asmenų lietimasis prie kūdikio;
  • delsimas gimdyvei ar jau pagimdžiusiai moteriai pateikti informaciją apie jos kūdikio būklę;
  • sveiko kūdikio nedavimas gimdyvei, kai ji to prašo;
  • kreipimasis į gimdyvę ne vardu/pavarde, o vadinant ją „mamyte“ ir panašiai.

Gimdymo smurtas (Birth Violence)

Pereinant prie gimdymo smurto pažeidimai tampa labiau fiziniai. Ir nors ne visuomet moteris sužeidžiama fiziškai, bet pažeidimai neabejotinai yra smurtinio pobūdžio.
  • Moterų bauginimas nėšumo ar gimdymo metu (pvz., aiškinant, kad nėščioji nebaigusi ilgų medicinos mokslų, todėl neišmano, apie ką eina kalba, arba klasikinė bauginimo taktika – negyvo kūdikio korta). Daugybę bauginimo taktikos pavyzdžių galima rasti tinklaraštyje My Ob Said What?!?
  • Priverstinai pastatyti moteriai kateterį, kai ji aiškiai išsako prieštaravimą;
  • neleisti moteriai gerti ir valgyti vykstant sąrėmiams;
  • duoti moteriai raminamųjų, nuskausminamųjų, skatinamųjų, magnio sulfato ar kitokių vaistų negavus prieš tai informuoto paciento sutikimo;
  • fiziškai apriboti moters galimybes gimdymo metu keisti kūno padėtį;
  • fiziškai pakeisti moters kūno padėtį prieš jos valią (pvz., per stangas moteriai stovint ant keturių apversti ją ant nugaros);
  • rėkti ant moters (žeminant ją dėl to, kad ji negali susidoroti su patiriamu skausmu ar reikalaujant tam tikro elgesio);
  • neigti moters patirtį (pvz., „Tau dar net nepradėjo rimtai skaudėti“ arba „Palauk, tuoj prasidės tikri sąrėmiai“);
  • smarkiai tempti tarpvietės audinius vadinant tai tarpvietės masažu ar prilaikymu (tarpvietės tampymas gali sukelti fizinę žalą moteriai, tuo tarpu tarpvietės masažas ir prilaikymas yra labai švelnios procedūros);
  • moters apleidimas (pvz., moteriai gimdant gydytojas stovi kitame gimdyklos gale, taip bausdamas ją už tai, kad, pvz., ji bandė gimdyti namuose);
  • agresyus virkštelės tempimas bandant išlupti placentą, kuri dar nėra atsidalijusi (tai ne tas pats, kas aktyvus placentinis laikotarpis, nes taip darant juntamas stiprus fizinis skausmas, ypač, jei moteris gimdo be epidūrinės nejautros. Toks elgesys gali suketi stiprų kraujavimą);
  • smarkus ir skausmingas gimdos „masažas“ po placentos gimdymo (autorė pasakoja, kad studijuojant akušeriją jas mokino per pilvą sugniaužtu kumščiu paliesti ką tik pagimdžiusios moters stuburą. Nors jos pačios praktika rodo, kad dažniausiai pakanka trumpai ir švelniai apčiuopti gimdą, kad įsitikintum, jog ši susitraukusi. Jei ne – susitraukimui paskatinti pakanka švelnaus masažo);
  • griebimas moteriai už krūtų ir jų kišimas naujagimiui į burną neperspėjus ir negavus motinos sutikimo.

Kalbant apie gimdymo smurtą svarbu paminėti, jog Venesuela 2007 metais patvirtino teisinį terminą akušerinis smurtas, kuris apibrėžtas taip:
„Medicininio personalo kišimasis į moterų kūnus ir jų reprodukcinius procesus nehumanišku elgesiu ir gydymu, piktnaudžiaujant vaistais ir natūralius procesus paverčiant patologiniais, kartu sukeliant autonomijos trūkumą ir apribojant galimybes priimti laisvus sprendimus, susijusius su jų kūnu ir seksualumu, o tai turi negatyvų poveikį tolimesniam moterų gyvenimui” (citata iš žurnalo International Journal of Gynecology and Obstetrics straipsnio Obstetric Violence: A new legal term introduced in Venezuela, 2010 m. gruodžio numeris)

Prievarta prieš gimdančią moterį (Birthrape)

Pats „stipriausias“ terminas. Jis apima atvejus, kai be moters sutikimo yra fiziškai įsiterpiama į jos lyties organus. Visi žemiau surašyti scenarijai apima atvejus, kai moterims tai yra daroma be perspėjimo, be pilnai informuoto sutikimo, moteriai persigalvojus dėl sutikimo ar net aktyviai prieštaraujant atliekamai procedūrai. Nusikaltėlis netgi gali suvaržyti moterį, panaudoti prieš ją fizinę jėgą ar paprašyti, kad suvaržyti gimdančią moterį jam padėtų kiti. Pavyzdžiui, jei moteris atsisako vaginalinės procedūros, o nusikaltėlis fiziškai praskėčia jos kojas, kad galėtų tęsti ką pradėjęs. Tai yra jėgos ir prievartos panaudojimas prieš gimdančią moterį.

<..>

Tikslai ir intencijos

Diskusijos apie gimdymo pažeidimus apima ir nusikalstančiojo motyvaciją bei ketinimus. Nors, autorės nuomone, gimdymo pažeidimai, smurtas ir prievarta turėtų būti apibrėžiami aukos patyrimais. Nusikalstančiojo ketinimai nėra reikšmingi. Jeigu palyginsime gimdymo prievartą su įprastiniu moters išprievartavimu, tai lygiai kaip yra prievartautojų, kurie neturi ketinimų sužaloti savo auką, taip yra ir medikų, kurie neturi tikslo nuskriausti gimdančią moterį. Galbūt prievartautojas tenori išmokyti moterį ar mergaitę užsiimti seksu, ar tiesiog parodyti, koks jis nuostabus meilužis. Prievartavimu ne visada norima įbauginti ar sužeisti moterį (žvelgiant nusikaltėlio akimis). Išties nesvarbu, kokie yra prievartautojo ketinimai. Taip pat nesvarbu, ar daktaras, akušerė ar seselė norėjo išgąsdinti ar įbauginti moterį. Tai, kaip gimdanti moteris patiria medikų elgesį ar atliekamas procedūras – štai kas apibrėžia gimdymo pažeidimą.
Kitame straipsnyje apie gimdymo stacionaruose egzistuojančias medikų piktnaudžiavimo problemas, kurį radau JAV nacionalinio sveikatos instituto medicinos bibliotekoje, pažymima, kad smurtas ligoninėse dabar yra „traktuojamas panašiai, kaip praėjusio amžiaus viduryje buvo traktuojamas smurtas šeimoje ir prievarta prieš moterį. Smurtas ir prievarta egzistavo, tačiau jų nebuvo kaip įvardyti. Jeigu vyras ar sugyventinis žodžiais ar veiksmais užgauliodavo moterį, na, tai jis tiesiog tokio charakterio. Tikriausiai moteris kažkuo tokio elgesio nusipelnė, ir bet kuriuo atveju nieko čia nebuvo galima padaryti.
Reikėjo kelerių metų drąsių ir ryžtingų moterų darbo, kad visuomenėje būtų pasiektas dabartinis sąmoningumas ir supratimas, jog tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas prieš moterį yra nepateisinamas. Ir dar daugiau darbo reikėjo, kad būtų sukurti teisiniai precedentai, inicijuoti mokymai teisėjams, policininkams bei ligoninių personalui ir sukurtos paramos grupės bei įsteigti prieglobsčiai smurtą patiriančioms moterims. Tokio pobūdžio smurtas pasitaiko ir šiandien, tačiau jį bent jau atpažįsta teisėsaugos struktūros, visuomenė šiuo klausimu yra daug sąmoningesnė ir moterys, patyrusios smurtą, gali gauti įvairialypę pagalbą.
Autorė Susan Hodges prie žodinio smurtavimo gimdymo stacionaruose priskira tokius medicininio personalo veiksmus: „Grasinimai, barimasis, pajuokimas, gėdinimas, spaudimo darymas, šaukimas, žeminimas, melavimas, manipuliavimas, tyčiojimasis, ignoravimas ir nesiskaitymas – visi elgesio modeliai, kurie žemina paciento savigarbą ir stiprina smurtaujančiojo galios jausmą.“

Informuoto paciento sutikimas

Nors kiekvienas iš paminėtų elgesio atvejų yra žeminantis ir labai skaudu, kad dabartinėje medicinos sistemoje tokių atvejų vis dar pasitaiko, vieną iš jų norėčiau išskirti. Tai manipuliavimas informacija. Jį, mano nuomone, reikėtų nagrinėti atskirai, nes tai yra pažeidimas, prieš kurį šeimos, neturinčios medicininio išsilavinimo, yra beginklės. Ir nors mūsų šalies įstatymuose yra įrašytas draudimas teikti sveikatos priežiūros paslaugas be informuoto paciento sutikimo, neretai pasitaiko šio įstatymo pažeidimų:
  • pateikiama tendencinga arba nepilna informacija apie paciento būklę ir procedūrų būtinumą;
  • nenurodomos visos su procedūra susijusios rizikos;
  • dėl gimdyvės organizme vykstančių virsmų intensyvumo moteris ne visada gali tinkamai išreikšti savo valią (o tai yra būtina sąlyga tam, kad paciento sutikimas teisiškai būtų laikomas tinkamu);
  • procedūros netgi atliekamos be paciento žinios ar sutikimo (niekada nesu girdėjusi gimdymo istorijos, kur moters būtų atsiklausta prieš leidžiant oksitociną placentiniam laikotarpiui ar nurodomos tokio veiksmo rizikos).
O žmonės juk važiuoja gimdyti į ligoninę ne tam, kad abejotų gydytojų sprendimais. Ir po sunkių, gniuždančių gimdymų moterys jaučiasi dėkingos personalui už išgelbėtas gyvybes net ir tuo atveju, kai realaus pavojaus nebuvo arba traumuojančių procedūrų būtų buvę galima išvengti. Kiek moterų, patyrusių instrumentinį gimdymą, nesiryš antrą kartą pastoti vien dėl to, kad netektų antrą kartą patirti tokio gimdymo? Kelioms iš jų instrumentinio gimdymo nebūtų prireikę, jei prieš tai gimdymas joms nebūtų buvęs skatinamas? Kelioms iš skatintų moterų medikai iš anksto paaiškino, jog skatinimas gali sukelti vaisiaus hipoksiją (deguonies kūdikiui trūkumą) ir atsiradus šiai komplikacijai teks gelbėti kūdikį kerpant tarpvietę ir traukiant jį panaudojant reples, vakuminę pompą ar net atliekant skubią cezario operaciją? Man to nepaaiškino, o jums?
Svarbu žinoti, kad remiantis dabartiniu Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymu (7 straipsnis. Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose) kiekvienas mūsų gali susipažinti su visais savo medicininiais dokumentais ar net gauti jų kopijas. Jeigu turite abejonių, ar jūsų gimdymo metu visos atliktos procedūros buvo mediciniškai pagrįstos – paprašykite stacionaro, kuriame gimdėte, pateikti jums jūsų medicininių dokumentų kopijas. Perspėju, kad duomenys, kuriuos rasite savo gimdymo istorijoje, gali neatitikti to, ką girdėjote iš gimdymą prižiūrinčių medikų. Nepagrįstos intervencijos medicininiuose dokumentuose gali būti neužfiksuotos arba atvirkščiai, įrašyti veiksmai, kurie turėjo būti, bet nebuvo atliekami gimdymo metu ar laikotarpiu po gimdymo.
Apie tai, ką darysite, jeigu taip ir nutiks, rekomenduoju pagalvoti prieš užsiprašant dokumentų kopijų. What has been seen – can not be unseen (tai, kas pamatyta, nebegali būti nematoma), – sako interneto folkloras. O akušerė Barbara E. Herrera savo tinklaraštyje pasakoja apie moteris, kurių dėkingumą medikams už atliktus veiksmus kardinaliai pakeitė pažintis su jų medicininiais dokumentais. Sužinojus, kad joms buvo sakoma viena, o tyrimai rodė ką kita, moterims tenka perklasifikuoti savo gimdymo patirtis ir toliau gyventi su visais to padariniais.

Akušerinio smurto priežastys

Puikiai šią temą gvildena profesionalios akušerės Colleen Scarlett ir Barbara E. Herrera šiame įraše ir jo komentaruose. Pateikdama ir papildydama jų išsakytas mintis norėčiau išskirti tokias pagrindines netinkamo elgesio su gimdyvėmis priežastis:
  • Religiniai aspektai. Daugelis turbūt žinome siužetą iš Biblijos, kur pirmoji moteris – Ieva – nepaklūsta Dievui ir suvalgo obuolio nuo pažinimo medžio. Dievas ją už tai nubaudžia skausmingu gimdymu. Ir nors nebegyvename viduramžiuose, turbūt ne vienas esame girdėję vyresnės kartos moterų pasvarstymus apie tai, kad gimdyti kančiose mums yra lemta – tai bausmė, kurią mes, moterys, Ievos dukros, turime besąlygiškai priimti. O bausmės juk neturi būti švelnios?
  • Technokratinis požiūris. XVII amžiuje mokslas perrašė gimdymo apibrėžimą. Iš intymaus, natūralaus ir beveik sakralinio patyrimo jis virto procesu, turinčiu savo etapus, mechanizmus, matavimus, taisykles ir tvarkaraštį, o gimdyvė buvo prilyginta mašinai, kurios darnus veikimas turi būti užtikrinamas ir esant reikalui koreguojamas ekspertų komandos. Ir šiandien gimdymo stacionaruose moterys privalo gimdyti pagal ligos istorijose įsegtą grafiką (partogramą). O neatitinkančiųjų tvarkaraščio laukia intervencijos.
  • Medikų atsakomybė. Šiuolaikinėje visuomenėje atsakingais už gimdyvę ir ateinantį kūdikį yra laikomi gimdymą priimantys medikai. O jeigu tai medikų atsakomybė, tai ir visus su tuo susijusius sprendimus turi priimti medikai. Juk jei klausi gimdyvės – ji gali ir nesutikti. O kaip tada gimdymą priimantis gydytojas galės gerai atlikti savo darbą?
  • Neadekvatumas. Yra manoma, kad gimdymo metu moterys yra neadekvačios, perdėm emocionalios ir neįgalios priimti racionalius sprendimus. Tai kam tuomet ką nors su jomis derinti? Juolab kad manoma, jog vos gavusios kūdikį į rankas motinos gimdymą pamiršta... Tai yra netiesa ir tą gali paliudyti kiekviena grubų elgesį gimdymo metu patyrusi moteris. Netikite? Pasiklauskite savo mamų...
  • Prioritetai. „Gimdymo objektas – vaisius.“ Taip sausai ir dalykiškai pradedamas skyrius apie gimdymą prof. G. Drąsutienės knygoje „Akušerijos ir ginekologijos praktinis vadovas“. Tuo viskas ir pasakyta. Gimdyvė, jos emocijos ir kančios yra antrame plane. Todėl rūpinantis kūdikio gerove gimdyvės norų galima nepaisyti.
  • Įvaizdžiai. Gimdymo kursuose mus mokina „iškvėpuoti“ sąrėmius, rodo vaizdo įrašus, kur ramios, orios gimdyvės tyliai ir tvarkingai gimdo vaikus. O moterys, kurios gimdymo metu aimanuoja, riaumoja, keikiasi ar kaip nors kitaip „negražiai“ gimdo, ramiai savo valandas atidirbti norinčiam medikui kelia įtampą ir problemas. Tokias patogiau sudrausminti, „pastatyti į vietą“. Parodyti, kas čia paradui vadovauja.
  • Nuogumas. Gimdymo metu tiek fiziškai, tiek psichologiškai moteris yra apsinuoginusi. Ji yra labiau nei bet kada pažeidžiama ir negali „už save pastovėti“. Ir netgi stipri, save apginti įprastinėse gyvenimo situacijose pajėgianti moteris gimdymo metu gali nesugebėti įtaigiai ir užtikrintai pasipriešinti ją žeminantiems veiksmams.
  • Galia. Gimdanti moteris atsiduria svetimoje teritorijoje, ji nekalba medikų kalba, nesupranta jų žargono, neturi jų žinių. Galios vektorius atsuktas prieš ją. Vien tai gali tapti priežastimi elgesio, kurio tikrai neįsivaizduotume tarp lygiaverčių žmonių.
  • Nebaudžiamumas. Teisinės bazės tokio pobūdžio pažeidimams nėra. Precedentų – taip pat. Net jeigu kokia drąsi moteris išdrįstų viešai apnuoginti tokius intymius savo gimdymo patyrimus ir paduoti į teismą nusikaltusį medicininį darbuotoją, vargu ar bylą laimėtų. Ne viskas yra fiksuojama medicininiuose dokumentuose ir pažeidimus būtų sunku įrodyti. O jei įrodyti ir pavyktų, atliktus veiksmus dažnai būtų galima pateisinti gerais ketinimais. Juolab kad ekspretizę dėl intervencijų pagrįstumo ar padarytų klaidų atlikti turi kiti medikai (Valstybinė teismo medicinos tarnyba nepriklausomų akušerijos-ginekologijos ekspertų neturi). Esant nepalankiems ekspertizės rezultatams nukenčia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). O visi medikai vienaip ar kitaip priklauso nuo SAM. Tad nereikia būti teisės specialistu, kad suvoktume, kuo tokia byla galėtų baigtis.

Traumuojančio gimdymo padariniai

Daktaro laipsnį gimdymo traumų tema apgynusi medicinos ir psichologijos išsilavinimą turinti autorė Elizabeth Ford taip aprašo traumuojančio gimdymo padarinius:
„Traumuojančio gimdymo padariniai gali būti juntami kelis mėnesius ar net kelerius metus. Jis gali paveikti moters ryšio su vaiku formavimąsi, jos santykius su partneriu, jos sprendimus susilaukti daugiau vaikų ar netgi jos norą ateityje turėti arba nebeturėti ką nors bendra su sveikatos priežiūros sistema.
<..>
Gimdymas yra toks įprastas mūsų visuomenėje, kad dauguma žmonių šį įvykį laiko „normaliu“. Todėl gali būti sunku suvokti, kaip gimdymas kai kurioms moterims gali tapti traumuojančia patirtimi. Nepaisant to, analizuojant ir tyrinėjant gimdymo traumos atvejus paaiškėjo, kad gimdymo patirčių padariniai gali sukelti moterims didžiules kančias. Nedidelė dalis nėštumų ir gimdymų apima įvykius, kuriuos dauguma žmonių įvertintų kaip traumuojančius, tokius kaip kūdikio mirtis gimdymo metu, sunkios komplikacijos ar invazinės medicininės procedūros be efektyvaus nuskausminimo. Kitos moterys gali pagimdyti sąlyginai „normaliai“, tačiau jaustis traumuotos dėl prarastos kontrolės ar orumo, aplinkinių priešiškumo, negatyvumo ar ignoravimo.“

Pogimdyvinė depresija

Tarptautinės pogimdyvinės paramos organizacijos duomenimis, 1 iš 8 gimdžiusiųjų patiria pogimdyvinę depresiją. Manoma, kad pogimdyvine depresija susergama dėl natūraliai atsirandančių hormonų pokyčių pagimdžiusios moters organizme. Tačiau fizinės arba psichologinės traumos gimdymo metu yra priskiriamos pagrindiniams pogimdyvinės depresijos rizikos faktoriams. Apie pogimdyvines depresijas esame įpratę girdėti, ir nors sąmoningumo lygis šioje srityje dar nėra pakankamas ir daug moterų, patiriančių šį sutrikimą, nesikreipia pagalbos, dažnai būtent šiems hormonų pokyčiams esame linkę „nurašyti“ visus naujos mamos nerimus, baimes, pykčius, naktinius košmarus, nuolatinę įtampą ir atsiradusį susvetimėjimo jausmą. Deja, ne visada kalti yra hormonai ir įprastinis gydymas antidepresantais ne visada gali būti veiksmingas.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)

Kitas būdingas pogimdyvinis sutrikimas yra potrauminio streso sutrikimas (PTSD) ir jis diagnozuojamas esant žemiau pateiktiems kriterijams:
  1. Žmogus išgyveno traumuojantį įvykį, kai buvo abu šie veiksniai:
    1. Žmogus patyrė, stebėjo įvykį ar įvykius, kurie grėsė tikra arba tariama mirtimi ar rimtu sužalojimu, arba kėlė pavojų fizinei jo paties ar aplinkinių sveikatai, arba susidūrė su tokiu įvykiu.
    2. Žmogaus reakcija buvo didžiulė baimė, bejėgiškumas arba siaubas. (Vaikams šie jausmai gali pasireikšti sutrikusiu ar nerimastingu elgesiu)
  2. Traumuojantis įvykis nuolat patiriamas iš naujo (pvz., nuolat pasikartojantys ir įkyrūs prisiminimai apie įvykį, trauminės patirties proveržiai, pasikartojantys košmariški sapnai apie įvykį ir pan.).
  3. Nuolatinis su trauma susijusių stimulų vengimas ir bendras psichinis atbukimas, kuris buvo nebūdingas prieš traumą.
  4. Nuolatinis padidėjęs dirglumas (pvz., miego sutrikimai, suirzimas arba pykčio protrūkiai, dėmesio sutelkimo sunkumai ir pan.).
  5. Sutrikimo (B, C ir D kriterijai) trukmė ilgesnė nei 1 mėnuo.
Sutrikimas sukelia kliniškai reikšmingą kančią arba pablogėjimą socialinėje, profesinėje ar kitoje svarbioje funkcionavimo srityje. Tarptautinės pogimdyvinės paramos organizacijos duomenimis, potrauminio streso sutrikimą patiria iki 6 proc. visų gimdžiusių moterų. Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija, man užklausus apie šio sutrikimo statistiką Lietuvoje, duomenų nepateikė. O visi psichologai, kurių apie ši sutrikimą klausiau, teigė, kad apie PTSS po gimdymo nėra girdėję..


Išvados

Labai norėtųsi išvadose parašyti, kur smurtą gimdymo metu patyrusios moterys galėtų kreiptis moralinės, psichologinės ar teisinės pagalbos. Tačiau esu suglumusi. Pagalbos grupių moterims, patyrusioms tokio pobūdžio traumas, nėra. Psichologų kompetencija, šnekant apie pogimdyvinę depresiją ir ypač potrauminio streso sutrikimą po gimdymo, ribota. Teisinės bazės tokio pobūdžio nusikaltimams vertinti – nerasta, o visuomenės sąmoningumo lygis šiais klausimais atitinka praėjusio amžiaus vidurio pažiūras į smurtą šeimose.
Tiesa tokia, kad niekas, išskyrus mus, šitos situacijos nepakeis. Kol smurtą patyrusios moterys tyliai kentės užsidariusios savyje, kol visuomenė nepamatys šių problemų, tol nepagarbus elgesys, smurtas ir netgi prievarta prieš gimdančias moteris akušerijoje egzistuos kaip priimtina norma.
Jeigu esate patyrę gimdymo pažeidimų, smurtą ar net prievartą gimdymo metu ar netrukus po jo – parašykite savo istoriją komentaruose arba atsiųskite ją man asmeniškai. Galbūt kartu mums pavyks sukurti tarpusavio pagalbos grupę? Ar netgi nuveikti tokius svarbius ir reikalingus darbus, kad ši opi problema iškiltų į paviršių ir pagaliau būtų imtasi veiksmų, reikalingų aprašytiems žmogaus teisių pažeidimams akušerijoje panaikinti?

Tolesniam skaitymui

5 komentarai:

  1. Turiu tris vaikučius. Trečias gimdymas vyko Vilniuje 2012 m., Antakalnio klinikose, 2-jame gimdymo skyriuje, tokia štai jo patirtis:
    nėštumo eiga buvo normali, vaikelio galvinė pirmeiga, ėjo 41 savaitė,19 val. nutekėjo vaisiaus vandenys, sąrėmiai neprasidėjo. Apie 20 val. nuvažiavome į priėmimą, apžiūrėjo, atsidarymas buvo apie 4-5 cm,
    aparatai sąrėmius rodo nestiprius, bet reguliarius.
    Jau priėmime gydytojas davė akušerei nurodymus dėl oksitocino (skatinimo). Pasakiau, kad nesutinku, atsakė, kad gamtai reikia pagalbos! ??????
    Gimdyklos koridoriuje girdime sąmyšį- trečiakartė! staigiai ruošt gimdyklą! Lyg aš čia ruoščiausi koridoriuje pamesti vaikelį.
    Gimdykloje karšta, įsakmiai liepė apsirengti ekshibicionistinius marškinius (ne kaip kitaip). Paprašiau vyro atnešti gerti vandens- neleido, paaiškino, kad dėl to, jei reikės operuoti. Sakau, o iš kur Jūs žinote iš kur aš atvažiavau- gal iš baliaus ir mano skrandis pilnas maisto ir gėrimų. Neturėjo ką atsakyt, tik pasakė, kad
    gerti neleis. Pamaniau, kad pirmas gimdymas trūko 7 val., antras 9 val.- įdomu kaip tiek laiko iškentėt negėrus, nes karšta, darosi silpna, džiūsta burna ir t.t. Čia menkniekis, baisiausia buvo, kad paguldė ant stalo, neva pamatuot tonų, bet paliko ant to stalo gulėt per visus sąrėmius, tikrai žymiai labiau skauda kai negali laisvai vaikščioti.
    Dar labiau skauda kai pastato ringerio lašinę ir į ją su švirkštu be mano žinios suleidžia oksitociną. Niekaip nesuprantu kam- gimdymo veikla prasidėjusi, įsibėgėjusi, sąrėmiai stiprūs, reguliarūs. Du ankstesnius vaikus pagimdžiau be jokio skatinimo.
    Gydotojo iš priėmimo nebemačiau, į patį gimdymą, pabaigoje atsiuntė rezidentę Ievą Daunoravičienę. Dėl tualeto teko kovoti ir kariauti, nes neleidžia, atseit aš pagimdysiu tualete, vis gi išsikovojau, bet kol ten buvau akušerė vis daužė delnu į duris, neva paskubėčiau.
    Atėjusi rezidentė sumąsto kirpti tarpvietę- sakau, kad neleidžiu, du vaikus pagimdžiau neplyšusi, sako man neįdomu, bet nespėja, pagimdau- tada pripažįsta tyliai rezidentė akušerei- gerai, kad nekirpom.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tęsinys:
    Nuo 21 val. iki kol gimė dukrytė 1,17 val. pralaikė ant stalo, kai kokį mėsgalį vitrinoje, į akis smarkiai plieskiant lempoms, lašindami oksitociną. Vienas iš tikrai veiksmingų kankinimo būdų.
    Vaikeliui gimus greitai kirpo virkštelę, ir, matyt, bijodami, kad "nukris" svoris ar centimetrai puolė visaip matuoti, vynioti į ligoninės nuskalbtus skudurus. Iš vyro drabužėlių neėmė, tada puolė grūsti krūtį burnon, matyt, atėjo laikas valgyti :-)
    Paskui vaikelį supakavo ir išnešė, nežinoma kryptimi. Kaip vėliau paaiškino į naujagimių skyrių. Jokie mūsų prašymai, negelbėjo, per tą naktį kelis šimtus kartų išgirdom- tokia pas mus tvarka.
    Po kiek laiko nuvežė mane į palatą, šeimyninės negavom, todėl vyrui liepė išeit. Buvo apie 2 val. nakties, prašau atiduot vaiką, klausia kam Jums reikia, ilsėkitės. Klausiu,o kas bus jei norės valgyt? Pamaitinsim.
    Vyras nueina į naujagimių skyrių paprašo vaikelio- negauna, sako, tuoj atnešim. Vyrą išveja namo.
    Po valandos vaikelio nėra, praėjo 2 val. po gimdymo, bandau eiti pati, ir sukaupus visas jėgas ( kas ėjo nors iki tualeto pagimdžiusi gali įsivaizduot kaip tai atrodo) šliaužiu naktį ilgu ilgu koridoriumiį naujagimių skyrių, atrodė man kad kilometrą nuėjau, silpna, silpna, galva svaigsta, regis tuoj griūsiu. Pagaliau aujagimių skyrius, seselė ilgai nesiginčija ir įteikia man į rankas mano dukrą. Galiu eit atgal!!!
    Ir įsivaizdujat parėjau, parsinešiau, negalėjau kitaip, panašu, kad mišinuku buvo jau gerai prigirdyta, nes kaip nei viena kita mano duktė verkė gaudama priešpienį. Nors vyresnėlėms jo užteko prasimaitinti, o šitoji klykė visą laiką ligoninėje kol nepradėjo gamintis pienas.
    Kitą rytą visame dideliame skyriuje sklandė smagios apkalbos tarp personalo, kaip išprotėjusi trečiakartė po gimdymo ėjo į naujagimių skyrių vaiko parsinešt. Kita vertus, jei jiems smagu- tai ir man smagu.
    Savaime aišku, skiepijo neatsiklausę, kaip ir tikrino, rengė neanatologines apžiūras, neperspėję, neprisistatę kas tokie, landžiojo visokie studentai ir t.t. Kiekviena slaugė ir valytoja aprėkdavo, kad ne vietoje ant spintelės stiklinė stovi- nepatogu arbatą pilti, ar ne vietoje šlepetės- trukdo grindis plauti. Žodžiu, apie tokius dalykus čia gal net ir neverta daug diskutuot.
    Supratau tris dalykus:
    1. yra žiauru kai žmogus dirba nekenčiamą darbą- labai gaila tokio žmogaus
    2. daugelis moterų visas tokias patirtis laiko norma, nes nėra matę kitaip ir nežino kaip dar galėtų būti
    3. prieš gėrį nepakovosi

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O kuriuose GN gimdėte du pirmuosius vaikučius?

      Panaikinti
  3. Gimdžiau prieš mėnesį su trupučiu. Kiekvieną naktį prieš užmiegant prisimenu tą dieną kaip turbūt baisiausią savo gyvenimo dieną, kurios nei už ką nenoriu pakartoti. Veiksmas vyko Kauno klinikinėje ligoninėje. Pradėkim nuo to, kad vienu metu gimdyklose gimdė 3 moterys, o budinti gydytoja viena. Kada ir kaip mes pagimdysime bus nuspręsta ne gamtos, o pervargusios medikės, kuriai mes įdomios tiek, kiek įdomios sumestos krevetės ant konvėjerio žuvų fabrike.. atejus gydytoja sugrūda ranką į tave iki alkūnės, apibara, kad aš guliu įsitempus, atsainiai nusimauna pirštines, sviedžia jas į šiukšliadėžę, pasižiūri į laikrodį ir kalbasi su akušere, kad gal leidžiam dar čia jai pagulė, aš einu greit cezarį padarau, o paskui čia susilašinsim oksitociną. Po pirmos, tragiškos, skausmingos ir priverčiančios gyvuliu pasijust gimdos kaklelio apžiūros, aš guliu ir verkiu ne dėl to, kad sąrėmiai skausmingi, bet kad jaučiuosi išprievartauta. Na bet niekam neįdomu, gi operacija už sienos vyksta,o as guliu ir guodžiuosi vyrui. Anesteziologės profesionalumas atliekant epidūrinę nejautra tai vertas atskiro straipsnio, bet jeigu long story short, tai kateterio įvedimas užtruko 1val, jaučiau kaip iš mano nugaros teka šiltas kraujas ant lovos. Badė 5 kartus, suprantu, gali nepasisekti, gal mano stuburo anatomija netipinė, viskas ok. Bet gydytojos komentarai slaugytojai tikrai abejingų nepaliktų. Na įsivaizduokite, sėdi su 7cm
    atsidarymu suriesta į kamuoliuką valandą ir girdi: “kažin pataikysiu? O čia kažin epidūras ar spinalas man gavosi? Ot bus geras, kai ir kojos nutirps. O dar jaučiat kojas? bet tai va kiek kraujo, pribėgo, kaip po gimdymo cha cha ir tt.” Nu okey, sitas etapas praėjo, nuskausminimas suveikė. Nors dabar keliu savo lėlę ir dieglys nugaroj vis neleidžia pamiršt tos dienos. Gulėjau, buvau paprašyta būtinai pasišlapinti.. kadangi nejautra padaryta, turiu tai daryti į basoną. Aš net prekybos centro tualete stengiuosi tyliai padaryt savus reikalus ir nešniokšt, kad visi esantys patalpoje girdėtų, o čia būdama sveikas jaunas valingas žmogus esu žūt būt užtarabaninama ant basono ir sako “sysiokit”. “Nagi nagi, bent kiek padarykit.. “ Jaučiuosi nepatogiai, droviuosi, negaliu, niekas nesigauna, nors jaučiu, kad norėčiau.. Paprašiau, kad visi išeitų, tokius dalykus žmogus paprastai atlieka vienas. Apie 22.30 grįžta gydytoja, surašius dokumentus ir pasako, kad šiandien turėsiu pagimdyt, nes ji jau supilde visus popierius šios dienos data. Tada gaunu oksitocino ir pradedu lipt sienom ta žodžio prasme. Pasisuku ant šono, isikabinu vyrui i rankas, galvą įremiu į krūtinę ir kenčiu sukandus dantis kiek tik galiu.. bet ne, liepia atsisukt, issiskėst ir gulėt ant nugaros.. prašau leist grįžt į minėtą padėtį - neleidžia, taigi vaikas neišlįs jei kreivai būsiu. Prasidėjo išstūmimas, skauda žvėriškai, stengiuosi tyliai, net prapliūpstu, nebesulaikau.. Tada gaunu barti, nes gi jėgas eikvoju aimanuodama.. dar kartą stanginuosi, ir vėl nepavyksta tyliai, tada gydytoja matau atsitraukia, nusimauna pirstines, sako, tai gimdykit viena jeigu viską čia taip
    gerai išmanot ir neklausot ką sakom.. Aš iš tos nevities pradedu atsiprašinėt ir sakau gerai, viskas, daugiau taip nedarysiu, darysiu ką liepsit, tik padėkit man.. Dariau.. atliko epiziotomiją- skausmas nežmoniškas, mintyse žviegiau, o jos galėjo nebent mano ašaras matyt, nebeišleidau nei garso.. Na gimus mažyliui jau nebežiūrėjau ką jos ten daro su manim, gulėjau ir žiūrėjau stačiom akim į lubas.. Jeigu nuoširdžiai net to vaikelio nesinorėjo, nieko nenorėjau, prasmegt nebent. Susiuvo irgi “ant gyvos” besibardamos, kad vėl neatsipalaiduoju ir glaudžiu kojas. Taip ir baigėsi. Grįžus namo patyriau tikrų tikriausią depresiją, verkiau dėl visko, niekas nemiela, nei namai, nei vaikutis, nei vyras, nei aš pati sau.. Ačiū dievui išsikapanojau iš šitos gyvenimo duobės, myliu pupą kasdien vis labiau, bet daugiau tikrai negimdysiu, nes myliu ir save. Nebenoriu daugiau būt draskoma svetimų žmonių. Nenoriu jaustis besiveršiuojančia karve, nors jai geriau, savoj pievoj kurioj jos niekas tikrai nebara :)

    AtsakytiPanaikinti